Šiandien vykome į „Kickstart“ mokymus viename Olandijos miestų. Visa diena buvo apie vieną labai paprastą, bet kartu nepaprastai svarbų dalyką – ką Jėzus iš tikrųjų liepė savo mokiniams daryti. Daug kalbėjome apie evangelizaciją, apie Luko 10 skyrių, apie tai, kaip Jėzus siuntė savo mokinius į miestus ir kaimus. Daug buvo imta ir iš Apaštalų darbų – apie žmones, kurie buvo išgelbėti, išgydyti, išlaisvinti ir pripildyti Šventosios Dvasios.

Ir vėl mums buvo priminta tai, ką Jėzus pasakė: eikite. Krikštykite žmones vandenyje. Melskitės už juos. Melskite, kad jie gautų Šventąją Dvasią. Skelbkite Dievo karalystę. Gydykite ligonius. Darykite mokinius. Tai nėra teorija. Tai ne dar viena programa bažnyčiai. Tai ne religinis projektas. Tai gyvenimas su Jėzumi.

Bet tada išeini į gatvę...

Ir viskas atrodo visiškai kitaip. Kalbi su žmogumi apie Jėzų: „Ne, ačiū.“ Kitas tiki visata. Kitas sako, kad žmogus atsirado per evoliuciją. Kitas sako: „Aš nesu religingas.“ Kitas nenori net kalbėti apie Dievą. Kai kurie žmonės nusijuokia. Kai kurie tiesiog nueina. Kai kurie net supyksta.

Ir tada supranti, kokia didžiulė yra užduotis. Žmonės nori visko. Nori pinigų. Nori karjeros. Nori sekso. Nori alkoholio. Nori narkotikų. Nori pramogų. Nori kelionių. Nori malonumų. Nori geresnio automobilio. Nori gražesnio namo. Nori daugiau laisvės. Nori daugiau patirčių. Nori visko. Tik Dievui dažnai nebelieka laiko.

Ir čia yra problema

Europa jau šimtus metų buvo pripildyta religijos. Bažnyčių pastatai, religinės tradicijos, krikščioniškos šventės, apeigos. Žmonės buvo mokomi apie Dievą, bet daugelis niekada nebuvo pakviesti pažinti Jo iš tikrųjų.

Todėl šiandien, kai pasakai „Jėzus“, žmogus dažnai išgirsta „religija“. Kai pasakai „Dievas“, jis pagalvoja apie bažnyčią. Kai pasakai „tikėjimas“, jis galvoja apie taisykles. Kai pasakai „Biblija“, jis galvoja apie kažką seno, tolimo ir neaktualaus.

Ir galbūt dėl to turime pripažinti vieną skaudžią realybę: daug žmonių šiandien nėra pavargę nuo Jėzaus. Jie pavargę nuo to, kas buvo pavadinta Jo vardu.

Bet Jėzus nėra religija. Jėzus nėra pastatas. Jėzus nėra tradicija. Jėzus nėra sekmadienio ritualas. Jėzus yra gyvas. Ir Jo žinia šiandien tokia pat aktuali, kaip ir prieš du tūkstančius metų.

Bet palauk...

Jeigu žmogui šiandien nereikia Dievo... Jeigu jis turi pinigų, darbą, šeimą, gali keliauti, linksmintis ir nusipirkti beveik viską, ko nori – kodėl jam apskritai reikia Jėzaus? Štai čia prasideda tikrasis klausimas. Ne tada, kai žmogus turi problemų. Ne tada, kai gydytojai pasako, kad nieko nebegali padaryti. Ne tada, kai sugriūna šeima. Ne tada, kai banko sąskaita tuščia. Ne tada, kai gyvenimas tampa nepakeliamas.

O dabar. Kol dar viskas gerai. Kol dar kvėpuoji. Kol dar gali rinktis.

O jeigu rytoj mirsi?

Tai nėra malonus klausimas. Bet jis tikras. O jeigu rytoj ryte tavęs nebebus? O jeigu šis vakaras bus paskutinis? O jeigu šiandien buvo paskutinė tavo diena? Ką tada reikš tavo automobilis? Ką reikš tavo pinigai? Ką reikš tavo karjera? Ką reikš tavo namas? Ką reikš tavo atostogos? Ką reikš tas vakarėlis? Ką reikš visi tie dalykai, dėl kurių taip skubėjai gyventi?

Vieną dieną žmogus palieka visa tai. Ir lieka vienas klausimas: ką padarei su Dievu Ne kiek uždirbai. Ne kiek žmonių tave sekė. Ne kiek turėjai daiktų. Ne ar tavo gyvenimas buvo patogus.

Ar tu pažinojai Dievą?

Mes negalime tylėti

Todėl Jėzus ir siuntė savo mokinius. Ne tik į bažnyčias. Į gatves. Į namus. Į miestus. Pas paprastus žmones. Pas tuos, kurie niekada nebuvo atėję į bažnyčią. Pas tuos, kurie nenori religijos. Pas tuos, kurie nusivylę. Pas tuos, kurie priklausomi. Pas tuos, kurie ieško atsakymų. Pas tuos, kurie sako: „Man Dievo nereikia.“

Jėzus nepasakė: „Palaukite, kol jie ateis pas jus.“ Jis pasakė: „Eikite.“

Todėl mes einame. Ne tam, kad ginčytumėmės su žmonėmis. Ne tam, kad įrodytume, jog jie kvaili. Ne tam, kad priverstume juos tapti religingais. Mes einame todėl, kad žmonės yra vertingi. Galbūt vienas žmogus, kurį šiandien sutiksi gatvėje, niekada gyvenime nėra patyręs tikro Dievo artumo. Galbūt niekas niekada už jį nesimeldė. Galbūt niekas niekada nepasakė: „Jėzus tave myli. Jis nėra toli. Ir tavo gyvenimas gali pasikeisti.“

Taip, gatvėje sunku Kartais kalbi su dešimčia žmonių ir atrodo, kad niekas nenori klausytis. Kartais kalbi su dvidešimčia. Kartais su trisdešimčia. Ir atrodo, kad nieko nevyksta. Bet tada sutinki vieną.

Vieną žmogų.

Vieną žmogų, kuris sako: „Palauk. Papasakok man daugiau.“

Ir tada viskas pasikeičia. Tu pradedi kalbėti apie Jėzų. Žmogus atsiveria. Tu pasimeldi. Galbūt jis pirmą kartą pajunta ramybę. Galbūt skausmas dingsta. Galbūt žmogus pradeda verkti. Galbūt pirmą kartą po daugelio metų pajunta viltį. Galbūt jis atgailauja. Galbūt pasikrikštija vandenyje. Galbūt gauna Šventąją Dvasią. Galbūt prasideda visiškai naujas gyvenimas.

Štai dėl ko verta eiti.

Evangelija nėra skirta tik bažnyčiai. Evangelija skirta gatvei. Skirta virtuvei. Skirta darbovietei. Skirta universitetui. Skirta parkui. Skirta kaimynui. Skirta žmogui, kuris sėdi vienas bare. Skirta tam, kuris šiandien verkia savo kambaryje. Skirta tam, kuris mano, kad jau viską išbandė. Skirta tam, kuris sako, kad Dievo nėra. Skirta tam, kuris sako, kad jam Dievo nereikia.

Jėzus atėjo dėl žmonių.

Ir jeigu mes tikrai tikime tuo, ką Jis pasakė, negalime pasilikti už uždarų durų. Turime eiti. Kalbėti. Mylėti. Melstis už žmones. Krikštyti. Mokyti. Daryti mokinius. Ir vėl eiti.

Galbūt šiandien žmogus pasakys „ne“. Gerai. Rytoj gali pasakyti „taip“. Galbūt šiandien jis nusijuoks. Galbūt po metų prisimins tavo žodžius. Galbūt šiandien jis nenori nieko girdėti apie Jėzų, bet tavo pokalbis bus maža sėkla, kuri kažkada sudygs.

Todėl nepavarkime.

Pasauliui nereikia dar daugiau religijos. Pasauliui reikia pamatyti, kad Jėzus yra gyvas. Ne tik knygos puslapiuose. Ne tik bažnyčios pastate. Ne tik per tradicijas.

Bet žmonių gyvenimuose.

Ir galbūt šiandien tavo mieste yra žmogus, kuris laukia, kad tu ateitum.

Todėl...

Eik. Kalbėk. Melskis. Krikštyk. Mokyk. Daryk mokinius.

Ir niekada nepamiršk:

žmogus gali turėti viską šiame pasaulyje, bet prarasti savo gyvenimą.

Todėl kol dar yra laikas...

Pasakyk jam apie Jėzų.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI